Kaip socializacija padeda dresūrai

Mintis parašyti apie socializaciją kilo gavus klausimą, kodėl miesto centre sutinkami šunys elgiasi daug gražiau, negu sutinkami miegamuosiuose rajonuose. Ir iš tikrųjų - eina sau ramiai centrine miesto gatve, kartkartėmis stabteldami pauostyti kokio medžio. Kai tuo tarpu kur nors toliau nuo centro - tempia pavadį, loja pamatę kitą šunį ir pan. Didžioji dalis atsakymo į šį klausimą yra socializacija. Palyginkime, su kuo susiduria, pavyzdžiui, senamiestyje gyvenantis šuo, ir su kuo - gyvenantis miesto pakraštyje. Senamiesčio gatvytės siauros, šaligatviai dar siauresni. Ką nors sutikus apeiti dideliu ratu neišeina - nėra tiek vietos. Aplink daug vaikštančių bei važiuojančių, ypač šiltuoju metų laiku, o ką jau kalbėti apie miesto šventes, kai gatvės gali būti sausakimšos. Iš kiekvienos kavinės / baro skamba vis kita muzika, šalia įėjimo šurmuliuoja žmonės. Ką mato kasdieną miegamajame rajone gyvenantis šuo? - kiemai dideli ir tušti, ypatingai tamsiuoju metų laiku, mašinų nedaug ir jos važiuoja lėtai. Ir apskritai - tylu ir ramu aplinkui. Kažkiek daugiau veiksmo nebent prie parduotuvių, bet su šunimi retai ten nueinama. Viena iš priežasčių..... - nes darosi sunku jį suvaldyti. Ir taip gaunasi užburtas ratas - bent kiek judresnių vietų vengiama, nes pasivaikščiojimas tampa nekomfortiškas, kas sąlygoja, kad šuo tokiose situacijose nebūna, nėra prie jų pripratęs, nežino / nemoka jose elgtis. Bet jose nebūdamas ir negali to išmokti. Kai tuo tarpu senamiestyje gyvenančio šuns šeimininkai neturi pasirinkimo, ko rezultate jų šunys elgiasi gerokai gražiau ir socialiau.
Labai apibendrinta mintis - tam, kad šuo tam tikroje situacijoje elgtųsi socialiai, jam ji turi būti pažįstama. Kuo daugiau situacijų šuo jau yra "įsisavinęs", tuo paprasčiau jam priimti dar vieną naują. Taigi, svarbu šuniui kuo daugiau "parodyti" ir jį supažindinti. Lengviausiai naujas situacijas priima jaunas šuniukas, bet net ir jau ne vienus metus nugyvenęs gali tapti "socialus". Svarbu pradėti po truputį. Pirmiausia pasiekti, kad šuo gražiai elgtųsi ir reaguotų į šeimininką jam įprastoje aplinkoje, o tada po truputį pridėti dirgiklių. Sakydama "reaguotų į šeimininką" neturiu omenyje kažkokių dresūros komandų. Kad netemptų Jūsų, nelotų kažką pamatęs, nešokinėtų ant praeivių, sustotų Jums sustojus - kad būtų akivaizdu, jog Jūs jį vedate, o ne jis Jus. Kuo toliau, tuo į įvairesnes vietas / renginius galėsite pasiimti jį kartu. Be streso sau ir šuniui :)